Geguþës „Artumos“ tema – þiniasklaida ir jos misija, o numerio virðelyje – Švenèiausiosios Trejybës atvaizdas. Kà bendro turi Trejybë ir þiniasklaida? Nepatikësite: Baþnyèia, kalbëdama apie þiniasklaidà, pirmiausia rodo á Švè. Trejybæ. „Krikðèioniðkojo tikëjimo poþiûriu þmoniø vienybës ir bendrystës – bet kurio komunikavimo pagrindinio tikslo – pirmapradë versmë ir tartum pirmavaizdis yra amþinosios bendrystës Dieve tarp Tëvo, Sûnaus ir Šventosios Dvasios aukðèiausiasis slëpinys“, – skelbiama þiniasklaidai aptarti skirtoje instrukcijoje Communio et progressio.

Šiame kontekste ypatingos svarbos – dr. Irenos Vaiðvilaitës tekstas, pristatantis Vatikano II Susirinkimo dekretà dël visuomenës komunikavimo priemoniø Inter mirifica, kuriame Baþnyèia pirmàkart – per visà savo istorijà – taip aiðkiai iðreiðkë savo pozicijà socialinës komunikacijos klausimu: „Teisë á efektyvià ir pilnà informacijà yra ne teisë þinoti bet kà, o teisë bûti iki galo informuotam dël bendrojo gërio.“ „Ypatinga moralinë pareiga teisingai panaudoti visuomenës komunikavimo priemones tenka þurnalistams, raðytojams, aktoriams, scenaristams, reþisieriams, programø kûrëjams, platintojams, prodiuseriams, pardavëjams, kritikams“, – skelbiama dekrete; o kritika tenka amoralaus turinio palaikytojams, kuriantiems áspûdá, jog „amoralumas gali bûti meniðkai ar intelektualiai vertingas“.

Apie bendravimo su þurnalistais ypatumus raðo psichologë Zita Vasiliauskaitë; ji iðsamiai aptaria stambaus kapitalo palaikomà þiniasklaidos mechanizmà, kuriame jaunas þurnalistas tampa neva atitinkanèiø esamà auditorijos paklausà, „karðtø“, ið konteksto iðtrauktø teiginiø pagrindu kuriamø þiniø „generatoriumi“. Todël ypaè svarbu, kad krikðèionys á menkavertës, vienos dienos aktualumo naujienø vartojimà bei tokios „informacijos“ kûrimà þiûrëtø brandþiai ir atsakingai. „Krikðèioniðkoji þiniasklaida ið prigimties turi bûti ugdomoji“, – ásitikinæs Petras Kimbrys, katalikiðko kultûros þurnalo „Naujasis Þidinys“ steigëjas ir ilgametis redaktorius. „Mes – Kristaus mokiniai, taigi katalikas yra amþinas mokinys“ – ir todël paties Kristaus rodytu pavyzdþiu turime eiti ir skelbti Geràjà Naujienà, – Naujienà, kuri yra ne tiek apie nukryþiavimà, kiek apie Prisikëlimà.

Krikðèionims pavesta neðti „þinià apie dieviðkai iðaukðtintà asmens vertæ, þmogiðkojo paðaukimo ðventumà, o ðios þinios ðaltinis – tai Švenèiausiosios Trejybës apreikðtos tikrovës groþis, iðminties ir meilës bendrystë“, – apibendrina Kæstutis K. Brilius MIC.

Antanas Gailius subtiliai raðo apie antràjá Dievo ásakymà ir neatsakingas, o kartais net ir sàmoningai klastingas intencijas Dievo vardà vartoti pagal poreiká, bet kur ir bet kada, taip Dievà paverèiant sau naudingu árankiu. „Tam, apie kà galiu kalbëti, að turiu valdþià. Draudimas tarti Dievo vardà saugo Dievo laisvæ. Dievui að valdþios neturiu“, – prof. Hermannà Kurzke cituoja Gailius. Atsisakyti minties, kad „temà apie Trejybæ galima iðsemti taip, kad nebeliktø jokios paslapties“, siûlo ir Vytautë Maciukaitë: atsakyti á klausimà, kaip konkreèiai veikia ir atrodo Švenèiausioji Trejybë, – tai pretenzingas noras, prilygstantis „mëginimui ðaukðtu iðsemti vandenynà“. Viskà suprasti ir turëti savo valioje skirta tik Dievui, primena Danielius Dikevièius.

Antanas Saulaitis SJ pasakoja apie þmogaus komunikacijà su Dievu, kuriai sunku prisiruoðti („Lengviau palikti visagalá Dievà ant ar uþ debesø, ilgai atidëlioti tà popietiná ar tamsios nakties pokalbá“), ir negaili patarimø, kaip susikaupti maldai.
Jolanta Ramonienë informuoja apie vis naujus veikimo pavidalus ágyjantá sieká áteisinti „socialinæ lytá“. Ko imsimës ir kaip atsilaikysime prieð ðá spaudimà? Naujø iððûkiø pateikia skaitytojø tikëjimo abejonëms ir diskusijoms skirta skiltis.

Motinos dienos proga Dalë Gudþinskienë pasakoja ypatingà vienos ðeimos – dviejø vaikø naðlaièiø ir jø trijø Motinø – istorijà... Inesa Vaitkûnaitë liudija savo vaikø gimimo istorijà; ji, gimdþiusi brandþiame amþiuje ir pasirinkusi maldà bei krikðèioniðkà viltá, ðiandien pati skaitytojams dovanoja viltá: visi jos kûdikiai gimë sveiki. Apie rengimàsi ðeimai, patirtus skaisèios draugystës iððûkius ir aplinkos spaudimà pasakoja Kauno arkivyskupijos Šeimos centro savanoriai Sandra ir Ignas Þilinskai, drauge tarnaujantys jaunuoliams skirtoje programoje „Paþink save“.

Geguþës mënuo ir ypaè pirmas jo sekmadienis – Dievo Gimdytojos Mergelës Marijos ir mûsø þemiðkø motinø laikas, kai sveikiname, prisimename, meldþiamës uþ gyvybës davëjas ir puoselëtojas Mamas, gyvas ir mirusias.

Rûta Lazauskaitë